Neogenas
Neogenas – Žemės istorijos kainozojaus eros antrasis periodas, prasidėjęs prieš 23,3 mln. m. ir besitęsiantis iki šių dienų. Prieš šį periodą buvo paleogeno periodas.[1] Neogeną 1833 m. išskyrė anglų geologas Čarlzas Lajelis, o epochos pavadinimą 1853 m. pasiūlė Moricas Hornesas.[1] Nuo neogeno epochos iškilo Alpės, Karpatai, Stara planina, Apeninų, Kaukazo, Krymo, Kopetdagas, Himalajų kalnai, Pamyras, Kordiljeros ir Andai, taip pat kalnai Kamčiatkoje, Japonijoje, Sachaline, Filipinuose, Naujojoje Zelandijoje, Mažojoje Azijoje, Naujojoje Gvinėjoje.[1]
Neogenas pagal naujausią tarptautinę stratigrafinę laiko skalę skirstomas į:
Iki 2004 m. naudotose stratigrafinėse schemose neogenui priklausė tik miocenas ir pliocenas.[1] Kitos dvi epochos buvo priskirtos kvartero periodui.
Lietuvos rytinėje ir pietrytinėje dalyje yra mioceno ir plioceno skyriaus nuogulų: Anykščių rajono savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijose.[1] Neogeno nuogulas sudaro smėlis, aleuritas ir molis, vietomis organogeninės medžiagos priemaišomis. Neogeno metu buvo gan lygus reljefas, buvo upių ir ežerų.[1] Augalinė nuo dabartinės nelabai kuo skyrėsi: neogeno pradžioje augo vešlūs subtropiniai miškai, klestėjo pušynai, taksodžiai, sekvojos, kiparisai, nisos, riešutmedžiai, kaštonai, antrojoje pusėje – mišrieji miškai, o pabaigoje – mišrieji pušų ir beržų miškai.[1]
