Naktipiečiai

Lietuvių liaudyje buvo paplitęs talkininkų vaišinimas per ilgai užtrunkančias talkas. Lietuvoje šeimininkai talkininkus vaišindavo per linamušio, linamynio, linabrukčio, kūlimo talkas, kurios prasidėdavo 18-18 val. ir baigdavosi dažnai po vidurnakčio. Vakarų Lietuvoje apie 22 val. būdavo duodami vadinamieji pirmieji naktipiečiai.

Dažniausiai be įprastinių tos vietovės patiekalų būdavo ruošiama tradicinių talkų valgių: Dzūkijoje buvo patiekiamos ant kopūstlapio krosnyje keptų tarkuotų bulvių bandos, troškintos su su grietine ir spirgais, Suvalkijoje, kai kur Žemaitijoje – bulviniai blynai (tarkainiai), tarkuotų bulvių plokštainis (kugelis), kukuliai arba bandelės su grietine, Klaipėdos krašte – šviežia kiauliena, miežių kruopos, bulvių ir žirnių arba pupelių šutinys, Vidurio Lietuvoje – virtiniai su varške arba lašiniais. Be to, tradiciniai naktipiečių valgiai buvo skilandis, varškė su grietine, aguonpienis, sūris, pyragas, medus, sviestas, Žemaitijoje – kastinys, duonos gira, Suvalkijoje – degtinė.

Dažniausiai naktipiečius talkininkai valgydavo darbo vietoje (jauja, pirtis, klojimas), kartais - troboje.

Naktipiečių tradicijos ėmė nykti XX a. pradžioje kartu su naktinėmis talkomis, kai daugelį darbų pradėta atlikti mašinomis dieną ir išnyko XX a. viduryje.^[1]

• Angelė Vyšniauskaitė. Lietuvių linininkystės papročiai // Iš lietuvių kultūros istorijos. t. 12, 1983 m.