Mykola Leontovyčius
| Mykola Leontovyčius ukr. Микола Дмитрович Леонтович | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1877 m. gruodžio 13 d. Monastyrokas, Vinycios sritis |
| Mirė | 1921 m. sausio 23 d. (43 metai) Markivka, Vinycios sritis |
| Veikla | ukrainiečių kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas, folklorininkas |
 Vikiteka |
Mykola Leontovyčius |
Mykola Leontovyčius (ukr. Микола Дмитрович Леонтович, 1877 m. gruodžio 13 d. Monastyrokas, Vinycios sritis – 1921 m. sausio 23 d. Markivka, Vinycios sritis) – ukrainiečių kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas, folklorininkas.
Biografija
redaguoti1899 m. baigė Podolės Kameneco dvasinę seminariją, kur studijavo muzikos teoriją ir choro dirigavimą. 1903–1913 m. kompozicijos teorijos privačiai mokėsi Maskvoje pas B. Javorskį. 1918–1920 m. dėstė Kijevo konservatorijoje, Kijevo muzikos ir dramos institute. Kūrė liaudies chorus, jiems vadovavo, užrašinėjo ukrainiečių liaudies dainas. 1919 m. įkūrė pirmąjį ukrainiečių simfoninį orkestrą ir ukrainiečių chorą.
Sukūrė keturias poemas chorui, tarp jų – Ledonešis (Льодолом), Mano daina (Моя пісня), Legenda (Легенда), harmonizavo revoliucinių rusų ir ukrainiečių liaudies dainų. Išleido užrašytų ir harmonizuotų liaudies dainų rinkinių (1901 m., 1903 m.).[1]
Literatūra
redaguoti- Дяченко В. М. Д. Леонтович. Малюнки з життя, К., 1941, 1950, 1963, 1969, 1985;
- Гордійчук М. М. Д. Леонтович. Нарис про життя і творчість, К., 1956;
- Гордійчук М. М.Леонтович, К. 1960, 1972, 1974, 1977;
- Творчість М. Д. Леонтовича. 36 статей, упор. В.Золочевський, К., 1977;
- Завальнюк А. М. Д. Леонтович. Невідомі сторінки творчості, Вінниця, 1996;</ref>
- Завальнюк А. Деякі питання стилю творчості М. Д. Леонтовича, Вінниця, 1996;
- Завальнюк А. М. Д. Леонтович, Вінниця, 1997;
- Завальнюк А. Микола Леонтович: дослідження, документи, листи, Вінниця, 2002.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Vaclovas Juodpusis. Mykola Leontovyčius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 18 psl.