Michał Florian Rzewuski

Michał Florian Rzewuski
Rževuskiai
Herbas „Kšivda“
Herbas „Kšivda“
Gimė ? m.
Mirė 1687 m.
Tėvas Stanislavas Rževuskis
Sutuoktinis (-ė) Ana Dzeržkovna, Anelė Oborska
Vaikai Adamas Rževuskis,
Stanislovas Mateušas Rževuskis,
Moricas Rževuskis,
Juzefas Rževuskis,
Elžbieta Fevronja Rževuska,
Pranciškus,
Ana.

Mykolas Florianas Rževuskis (lenk. Michał Florian Rzewuski; mirė 1687 m.[1]) – ATR valstybinis veikėjas, Lvovo pavaivadis, Lvovo raštininkas, Karaliaus pulkininkas, Karūnos dvaro paiždininkas, Chelmo seniūnas.

Biografija

redaguoti

Lenkijos magnatų Rževuskių giminės atstovas, herbo „Kšivda“ savininkas. Lvovo teisėjo Stanislavo Rževuskio vyresnysis sūnus. Jaunesnysis brolis – Podolės stalininkas Pranciškus Kazimieras Rževuskis.

Nuo 1663 m. – Lvovo pavaivadis. 16701676 metais – Lvovo raštininkas. 1674 m. gavo Karaliaus pulkininko titulą. 1684 m. buvo paskirtas Karūnos dvaro iždininku.

Drąsus riteris, dalyvavo daugybėje karinių kampanijų, vadovaujant Jonui II Kazimierui, 1673 m. dalyvavo Chotino mūšyje, po to dalyvavo Jono III Sobieskio karuose prieš turkus-osmanus ir Krymo totorius.

Vedęs buvo tris kartus. Iki 1664 m. buvo susituokęs su Ana Dzeržkovna, su kuria susilaukė keturių sūnų ir dukters:

Antrąkart vedė Anelę Oborską (m. 1682), Palenkės vaivados Martyno Oborskio dukterį, nuo santuokos su kuria turėjo vieną dukterį:

  • Angela Rževuska, Haličo kašteliono sūnaus Stepono Korčevskio žmona

1683 metų balandį vedė trečią kartą Aną Potocką, Kameneco kašteliono Povilo Potockio dukterį. Po savo pirmo vyro Mykolo Floriono Rževuskio 1687 metais ji ištekėjo už Kulmo pataurininkio Kaspero Kunickio. Nuo santuokos su kuria turėjo vieną sūnų ir vieną dukterį:

  • Pranciškus (m. 1730), karaliaus armijos pulkininka, Čulnicko seniūnas
  • Ana (Eleonora) Rževuska, Kulmo kašteliono Karolio Krasickio žmona

Šaltiniai

redaguoti
  1. Państwowy Instytut Sztuki (Poland); Sztuki (Polska Akademia Nauk) (1973). Źródła do dziejów sztuki polskiej. Zakład im. Ossolińskich. p. 297. Nuoroda tikrinta 4 November 2011.

Nuorodos

redaguoti