Liudvikas XII

Kilęs iš Valua dinastijos Orleano šakos. Gimė Orleano hercogo Karolio šeimoje Blua pilyje.

Kadangi visi keturi Prancūzijos karaliaus Karolio VIII vaikai anksti mirė, Liudvikas, remdamasis Salijų tiesa ir būdamas Karolio V proanūkis, tapo sosto įpėdiniu. 1476 m. rugsėjo 8 d. dėl politinių priežasčių susituokė su Liudviko XI antrąja dukterimi Joana de Valois. Jaunystėje dalyvavo nesėkmingame feodalų maište prieš Karolį VIII. Po sukilimo trejus metus kalintas, kol 1491 m. prisijungė prie Karolio VIII kariuomenės, žygiavusios į Italiją. Siekdamas išlaikyti Bretanę, 1499 m. popiežiui Aleksandrui VI leidus, išsiskyrė su Joan de Valois ir susituokė su Karolio VIII našle Ona Bretaniete. Tapęs Prancūzijos karaliumi sušaukė notablių susirinkimą, kuris parengė teismo proceso taisykles. Viso valdymo metu ypač aktyviai, tačiau nesėkmingai kariavo Italijoje. Prancūzijoje sumažino mokesčius, reformavo valstybės administraciją. Dėl šių priežasčių buvo populiarus Prancūzijoje, vadintas „Tautos tėvu“. Liudvikas XII mirė neturėdamas sūnų, todėl sostą paveldėjo jo sūnėnas Pranciškus I.

• 1-ji žmona: (nuo 1476) Joana de Valois (1464–1505), Prancūzijos princesė, karaliaus Liudviko XI ir Šarlotės Savojietės duktė. Santuoka buvo anuliuota.

• 2-ji žmona: (nuo 1499) Ana Bretonė (1477–1514),Bretanės hercogo Pranciškaus II ir Margaritos de Fua. Turėjo dvi dukteris ir dar keletą vaikų, kurie mirė kūdikystėje:
  1. Klaudija Prancūzė (1499–1524), Berio ir Bretanės hercogė; vyras (nuo 1514) Anguleno grafas, po to Prancūzijos karalius Pranciškus I.
  2. Rene Prancūzė (1510–1575), Šartro hercogė, Italijoe žinoma Renatos Prancūzės vardu; vyras (nuo 1528) Feraros , Modenos ir Radžio hercogas Erkole II d'Este (1508–1559).

• 3-ij žmona: (nuo 1514) Marija Tiudor (1496–1533), Anglijos princesė, karaliaus Henriko VII ir Elžbietos Jork duktė.