Lezginų kalbos

Lezginų kalbų grupei priklauso 10 kalbų:

• lezginų kalba,
• tabasaranų kalba,
• agulų kalba,
• rutulų kalba,
• cachūrų kalba,
• arčų, arba arčinų kalba,
• kryzų kalba,
• buduchų kalba,
• chinalugų kalba,
• udų, arba udinų kalba.

Dauguma Lezginų kalbų grupės kalbų vartojamos Dagestano pietinėje ir Azerbaidžano šiaurinėje dalyje. Iš viso kalbančiųjų 2002 m. surašymo duomenimis buvo daugiau kaip 600 000.

Svarbiausia yra lezginų kalba, Dagestano viena valstybinių kalbų; kitos oficialaus statuso neturi. Tabasaranų kalba (daugiausia vartojama Dagestane) kalbančiųjų yra apie 90 000, agulų, cachūrų, rutulų – po 20 000, udų – 9000, kryzų – 6000, buduchų – 2000, chinalugų – 1500, arčinų – 1000 kalbančiųjų (2002 m.). Buduchų, chinalugų, kryzų vartojamos tik Azerbaidžane.

Lezginų kalboms būdingas ergatyvinis sakinio modelis, daugumai, išskyrus lezginų kalbą – nominalinių klasių sistema, visoms – sudėtingos linksnių sistemos – 18 ar daugiau linksnių. Gausu skolinių iš arabų, persų, tiurkų – rusų kalbų.

Lezginų kalbos pradėtos tyrinėti XIX a. antroje pusėje. Raštą, be lezginų kalbos, dar turi tabasaranų kalba. Nuo 1931 m. vartoti lotynų rašmenys, nuo 1938 m. vartojama modifikuota kirilika. Kai kurioms lezginų kalboms XX a. antro dešimtmečio pabaigoje buvo pradėti kurti rašto variantai, darbas atnaujintas XX a. paskutiniame dešimtmetyje). ^[1]