Ksenofanas

Ksenofanas iš Kolofono gr. Ξενοφάνης
Ksenofanas
Gimė	570 m. pr. m. e.
Mirė	480 m. pr. m. e.
Veikla	graikų filosofas, poetas, socialinis bei religinis kritikas.
Vikiteka	Ksenofanas

Ksenofanas iš Kolofono (gr. Ξενο��άνης, apie 570−480 m. pr. m. e.) – graikų filosofas, poetas, socialinis bei religinis kritikas.

Ksenofanas kritikavo ir pašiepė platų idėjų ratą, nuo tikėjimo antropomorfiniais dievais iki graikų šlovinto atletizmo.

Ksenofanas tvirtino, kad kadaise vanduo turėjo dengti visą Žemės paviršių. Taip pat jis aiškino, kad poetai apie dievus turėtų skelbti tik tas istorijas, kurios socialiai iškilios. Pagal jo, iki šiol aktualią, epistemologiją tiesa iš tikro egzistuoja, tačiau žmonės, kadangi yra mirtingi, negali jos sužinoti. Tad galima veikti tik remiantis darbinėmis hipotezėmis − galime elgtis taip, tarsi žinotume tiesą, tol, kol žinome, kad tai visiškai neįtikinama. Šį požiūrį atgaivino K. Poperis ir jis yra kritinio racionalizmo pagrindas.

Ksenofanas yra vienas svarbesniųjų ikisokratikų. Nuo antikos laikų, jis buvo laikomas Zenono iš Elėjos mokytojas, Parmenido bendražygis ir dažnai siejamas su Elėjos mokykla (nors dabar vyrauja nuomonė, kad tai nėra teisinga). Išlikusiuose fragmentuose yra Anaksimandro kosmologijos požymių, tad galėjo būti, kad jis buvo jo mokinys, prieš Ksenofanui paliekant Joniją.

Ksenofanas mokė, kad jei būtų laikas, kai niekas neegzistavo, niekas negalėtų egzistuoti. Tad jei kas yra, tai egzistuoja amžinai. Gamta viena ir neribota; tai, kas egzistuoja, yra panašus visomis savo dalimis, nes kitaip jis būtų daugeliu; tasai vienas yra begalinis, amžinas; homogeninė visata yra pastovi ir negali keistis. Tad jo pažiūros neretai laikomos panteistinėmis.