Krizė

Krizė (nuo sen. gr. κρίσις = krisis^[1]) – sprendimas, lemiamas įvykis, staigus pasikeitimas. Nors šis graikiškas žodis nusako taip pat ir staigų ar lemiamą pasikeitimą į geresnę pusę^[1], terminas paprastai vartojamas pavojingai, sistemos stabilumui gresiančiai situacijai įvardinti. Krizė ateina, kuomet nebėra galimybės išsaugoti esamą padėtį, neišvengiamos permainos.^[2]

Krizės savybės

Krizės:^[3]

Ateina netikėtai.
Susijusios su padėties nestabilumu; ateitis sunkiai numatoma.
Trukdo (arba manoma, kad trukdo) siekti svarbių tikslų.

Rūšys

Krizės gali būti visuomeninės ir asmeninės, gamtinės ir techninės – socialinės, ekonominės, politinės, karinės, sukeltos sausros ar liūčių, techninio susidėvėjimo bei kūrybinės ar psichologinės. Sprendžiamos vidinio prieštaravimo ar išorinio konflikto išsprendimo keliu, struktūrinėmis, sisteminėmis permainomis.

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 κρίσις, Henry George Liddell, Robert Scott, A Greek-English Lexicon, on Perseus
↑ Venette, S. J. (2003). Risk communication in a High Reliability Organization: APHIS PPQ’s inclusion of risk in decision making. Ann Arbor, MI: UMI Proquest Information and Learning.
↑ Seeger, M. W.; Sellnow, T. L.; Ulmer, R. R. (1998). „Communication, organization, and crisis“. Communication Yearbook. 21: 231–275.

[gr-1] 1,0 ^1,1 κρίσις, Henry George Liddell, Robert Scott, A Greek-English Lexicon, on Perseus

[2] Venette, S. J. (2003). Risk communication in a High Reliability Organization: APHIS PPQ’s inclusion of risk in decision making. Ann Arbor, MI: UMI Proquest Information and Learning.

[Seeger-3] Seeger, M. W.; Sellnow, T. L.; Ulmer, R. R. (1998). „Communication, organization, and crisis“. Communication Yearbook. 21: 231–275.

[1]