Konjunktyvitas

Skiriami penki pagrindiniai konjunktyvito tipai. Kiekvienas iš šių tipų turi skirtingas priežastis, simptomus ir ligos eigą^[2].

• Virusinis konjunktyvitas – tai herpesviruso, adenoviruso ar tymų sukeltas akies junginės uždegimas. Herpinis konjunktyvitas dažniausiai būna vienoje akyje. Rečiau junginėje susidaro plėvelės ar junginės bei vokų krašto opos. Adenovirusinius konjunktyvitus sukelia adenovirusai, kurių dabar žinoma apie 40 adenovirusų serologinių tipų, bet tik kai kurie jų gali sukelti junginės uždegimą.
• Bakterinis konjunktyvitas – infekcija, sukelta bakterijų, tokių kaip stafilokokai, streptokokai ar hemofilai. Šos bakterijos į akis gali patekti nuo odos ar iš viršutinių kvėpavimo takų, taip pat jie gali patekti ir nuo kito žmogaus, kuris serga konjunktyvitu.
• Chlamidijų sukeltas konjunktyvitas, kurį sukelia mikroorganizmas Chlamydia trachomatis, kuris gali pažeisti ir kitas kūno vietas, sukelti lytiškai plintančią ligą – chlamidiozę.
• Alerginiu konjunktyvitu dažnai serga kartu ir alerginėmis ligomis sergantys žmonės, tokiomis kaip astma ar egzema. Alerginį konjunktyvitą sukelia antigenai – žiedadulkės, namų dulkių erkės ar dekoratyvinė kosmetika, t. y. cheminės ir baltyminės medžiagos asmenims, kurie joms yra jautrūs. Išskiriamos kelios alerginio konjunktyvito formos – pavasarinis, medikamentinis, šieno ir kiti.
• Reakcinį konjunktyvitą sukelia chemikalai ar kiti dirbtinės prigimties dirgikliai. Dalis žmonių yra jautrūs įvairiems chemikalams ir tai yra pakankama, kad sukelti junginės sudirginimą, paraudimą ir ašarojimą.

Ligą sukelia daug skirtingų priežasčių. Infekcinį konjunktyvitą sukelia bakterijos ar virusai, alerginį - įvairūs alergenai - žiedadulkės, gyvūnų kailis, vaistai ar kosmetika. Taip pat konjunktyvitas gali atsirasti dėl kitų akies ar organizmo ligų. Infekcinio konjunktyvito atveju reikia atlikti junginės sekreto bakteriologinį tyrimą ir skirti gydymą.

Nors sukėlėjai gali būti skirtingi, liga pasireiškia panašiais simptomais. Ūmus konjunktyvitas dažniausiai prasideda vienoje akyje ir greitai persimeta į kitą. Akį skauda, niežti, atsiranda pojūtis, lyg į ją būtų įkritęs svetimkūnis. Akys parausta, ašaroja, patinsta vokai, atsiranda gausių išskyrų (traiškanų). Rytais būna sunku atsimerkti, nes vokai sulimpa dėl jų kraštuose sudžiūvusių pūlių. Išskyros gali būti ne tik pūlingos, bet ir gleivingos, vandeningos. Gali pasireikšti bendro negalavimo požymiai - karščiavimas, gerklės skausmas, padidėję limfmazgiai. Liga tęsiasi 1-2 savaites, esant virusiniam konjunktyvitui - ilgiau. Alerginis konjunktyvitas tęsiasi 1-4 savaites ir kartojasi kiekvieną kartą susidūrus su alergenu.

Sunkesniais atvejais konjunktyvitas gali komplikuotis ragenos uždegimu ar net ragenos opa.

Konjunktyvito gydymas priklauso nuo ligos sukėlėjo. Tai gali nustatyti tik gydytojas oftalmologas. Bakterinis konjunktyvitas gydomas didelio poveikio antibiotikais - akių lašais. Jei konjunktyvitas virusinis, gydoma priešuždegiminiais vaistais, taip pat skiriama dirbtinių ašarų. Jei konjunktyvitas alerginis, būtina pašalinti ligą sukėlusi alergeną ir skirti alergiją slopinančius akių lašus ar net rekomenduoti gerti priešalerginius vaistus. Sergant lėtiniu konjunktyvitu, skiriami antibiotikų, kortikosteroidų ir vitaminų lašai.

Sergant konjunktyvitu, būtina dažnai plauti rankas, neliesti pirštais akių, dažnai keisti patalynę ir rankšluosčius. Negalima nešioti kontaktinių lęšių. Būtina vengti viešų vietų.