Kazys Ladiga

Mokėsi Biržų pradžios mokykloje, baigė Vilniaus Pavlovskio gimnaziją. Priklausė „Baltojo Kryžiaus“ abstinentų draugijai. 1914 m. gruodžio 1 d. baigė Vilniaus karo mokyklą. 1914–1917 m. Rusijos imperijos kariuomenės 70-ojo pulko karininkas, Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. Du kartus sužeistas, tris mėnesius gydėsi ligoninėse. 1917 m. kapitonas. 1918 m. sausio 1 d. divizijos vado deleguotas į Karo akademiją, bet, paleidus armiją grįžo į Lietuvą.

Nuo 1918 m. gruodžio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris, pirmųjų dalinių organizatorius.^[1] 1918–1920 m. bataliono, 1-ojo pėstininkų pulko vadas, laikinai ėjo 1-osios brigados vado pareigas. 1919 m. balandžio 4-6 d. vadovavo Daugų operacijai prieš Raudonosios armijos dalinius, gegužės 18 d. vykdė Kurklių operaciją. 1919 m. gegužės-rugsėjo mėn. Ukmergės grupės vadas. 1919 m. birželio 2 d. užėmė Uteną. 1919 m. rugpjūčio 24 d. pradėjo bolševikų puolimą. 1919 m. rugpjūčio 25 d. užėmė Zarasus. 1919 m. spalio-lapkričio mėn. su bermontininkais kovojusio Lietuvos kariuomenės fronto vadas, Radviliškio kautynių dalyvis.

1920 m. vadovavo Lietuvos kariuomenės žygiui į Vilnių, 1920 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. krašto apsaugos ministro pirmasis padėjėjas (pavaduotojas), kartu ir armijos vadas. Po Lietuvos kariuomenės pralaimėjimo Lenkijos kariuomenės daliniams prie Augustavo ir Seinų atsisakė armijos vado pareigų, 1920–1921 m. 4-osios divizijos vadas.^[2]

1923 m. baigė Čekoslovakijos generalinio štabo akademiją Prahoje. 1923–1925 m. 3-osios divizijos vadas. 1925 m. gegužės 7 d. – 1925 m. rugsėjo 16 d. ir 1925 m. spalio 19 d. – 1926 m. birželio 22 d. Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo viršininkas. Vienas iš 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo organizatorių, aukščiausiojo trejeto narys. Tačiau po perversmo dėl artimų ryšių su Lietuvos krikščionių demokratų partija pažemintas pareigose, 1926 m. pabaigoje paskirtas II karo apygardos viršininku, o 1927 m. pradžioje – III karo apygardos viršininku. 1927 m. pabaigoje paleistas į atsargą, su šeima apsigyveno Gulbinėnų dvare (Pasvalio rajone). Bendradarbiavo leidiniuose „Mūsų žinynas“, „XX amžius“. 1937–1939 m. dirbo Karo muziejuje.^[3]

Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūčio mėn. suimtas, kalintas Biržuose, Panevėžyje, prasidėjus SSRS-Vokietijos karui, išgabentas į Rusiją, kalintas NKVD Sol Ilecko kalėjime. 1941 m. spalio 29 d. nuteistas mirties bausme, nuosprendis įvykdytas 1941 m. gruodžio 19 d.

• 1919 m. I rūšies Vyčio kryžiaus 4 laipsnio ordinas
• 1919 m. Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinas