Jonas Dautartas

1923 m. stažavo Valstybės teatre, po metų paskirtas choro artistu ir sufleriu. Teatre dirigavimo meno mokėsi stebėdamas dirigentų Juliaus Štarkos, Juozo Tallat-Kelpšos ir Mykolo Bukšos darbą. 1924–1930 m. mokėsi Kauno muzikos mokykloje dainavimo ir kontraboso klasėse. 1924–1944 m. Valstybės teatro choro artistas.

1944–1947 m. Kauno muzikinės komedijos teatro chormeisteris ir dirigentas, LSSR operos ir baleto teatro choro artistas. Kurį laiką vadovavo Kauno miesto mėgėjų chorams ir dainavo vyrų kvartete. 1947–1968 m. LSSR operos ir baleto teatro vyr. chormeisteris, 1952–1953 m. teatro direktorius, 1962–1963 m. laikinai einantis direktoriaus pareigas. 1953–1954 m. LSSR kultūros ministerijos Meno reikalų valdybos viršininkas.

1955, 1960, 1965, 1970 m. respublikinių dainų švenčių konsultantas ir vyr. dirigentas, įvairių meno komisijų narys, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas arba narys. Parengė daug užsienio klasikų ir lietuvių kompozitorių operų chorų. Minėtina Modesto Musorgskio „Borisas Godunovas“ (1950 m.), Aleksandro Borodino „Kunigaikštis Igoris“ (1952 m.), Vytauto Klovos „Pilėnai“ (1956 m.) ir „Duktė“ (1960 m.), Balio Dvariono „Dalia“ (1959 m.), Džiuzepės Verdi „Aida“ (1963 m.), Antano Račiūno „Saulės miestas“ (1965 m.), Vytauto Paltanavičiaus „Kryžkelėje“ (1967 m.), Vytauto Laurušo „Paklydę paukščiai“ (1967 m.) ir kt.^[1][2]

• 1951 m. Stalino premija
• 1954 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas
• 1957 m. LSSR liaudies artistas
• 1960 m. LSSR valstybinė premija