Jonas Alfonsas Liackis

Jonas Alfonsas Liackis

J. A. Liackio portretas
Liackiai

Liackių herbas

Gimė	Liackiai
Mirė	1646 m. lapkričio 30 d.
Tėvas	Teodoras Liackis
Motina	Izabelė Bonareli de Raver (Bonarelli de Rovere)
Sutuoktinis (-ė)	Jana Talvošaitė
Vaikai	Izabelė, Marijana, Teodoras Aleksandras, Samuelis Janas, Petras Kazimieras

Vikiteka	Jonas Alfonsas Liackis

Jonas Alfonsas Liackis (? – 1646 m. lapkričio 30 d.) – LDK valstybinis veikėjas. Minsko (1630–1634) ir Žemaitijos kaštelionas (1634–1643), Žemaitijos generalinis seniūnas (nuo 1643 m.).^[1] Lietuvos bajorų Liackių giminės atstovas, herbo „Cmok“ savininkas, Teodoro Liackio ir Izabelės Bonareli de Raver sūnus. Jo senelis buvo Teodoras Aleksandras Liackis, žmona – Joana Tolvašaitė, vienturtė Žemaitijos kašteliono Adomo Tolvaišos dukra. Su ja turėjo dukrą Izabelę ir tris sūnus: Teodorą Aleksandrą, Samuelį Janą ir Petrą Kazimierą.

Biografija

Mokėsi Padujos universitete. Jaunystės metus praleido Lenkijos-Lietuvos valstybės valdovo Zigmanto Vazos dvare, kur mokėsi gerų manierų, karo meno. Išsiskyrė karuose su Švedija, Turkija ir Rusija.^[2] Kartu su karaliaus pajėgomis J. A. Liackis kariavo prie Smolensko su rusais, prie Chotyno – su osmanais, o Livonijoje ir Prūsijoje – su švedais. Už pasižymėjimą tarnyboje buvo apdovanotas naujomis valdomis: jis tapo Dinaburgo seniūnu. Vėliau jis tapo Vilniaus pakamariu. Apie 1627 m. jis tapo Minsko kaštelionu, o netrukus ir Žemaitijos seniūnu. 1629 m. jo lėšomis Aukštadvaryje buvo pradėta statyti mūrinė Šv. Dominyko bažnyčia ir įsteigtas Dominikonų vienuolynas, tačiau komplekso statybos pabaigos 1667 m. nebesulaukė.

J. A. Liackis Žemaitijoje valdė Viekšnių ir Leckavos dvarus. 1618 m. įsikūrus Griežėje kalvinams ir pradėjus skelbti protestantizmo idėjas, J. A. Liackis savo dvare ant Ventos kranto 1637 m. pastatydino katalikų koplyčią. Tikėjimo priešai šią koplyčią keletą kartų sudegino, bet buvo atstatyta. Šio dvarininko vardu buvo pavadinta aplink koplyčią besikurianti Leckava.

Buvo palaidotas Aukštadvaryje (dab. Trakų raj.), giminės mauzoliejuje Šv. Dominyko koplyčioje, šalia savo tėvų.

Literatūra

А. Белы, Ляцкія // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч / Рэдкал.: Г.П. Пашкоў (гал.рэд.) і інш.; Маст. З.Э. Герасімовіч. – Мн.: БелЭн, 2006. – 792 с.: іл. С. 240. ISBN 985-11-0315-2, ISBN 985-11-0378-0 (т. 2)
Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 4: Кадэты – Ляшчэня / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (галоўны рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 1997. – 432 с.: іл. ISBN 985-11-0041-2.

Išnašos

↑ Алесь Белы. Ляцкія // Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 4: Кадэты – Ляшчэня / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (галоўны рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 1997. С. 430.
↑ Алесь Белы. Ляцкія // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. С. 240.

Nuorodos

Jonas_Alfonsas_Liackis. Mažeikių krašto enciklopedija.

Politinis postas
Prieš tai: Andrius Zaviša	Minsko kaštelionas 1630–1634	Po to: Gedeonas Rajeckis
Prieš tai: Mikalojus Viesiolovskis	Žemaitijos kaštelionas 1634–1643	Po to: Jurgis Chreptavičius

[1] Алесь Белы. Ляцкія // Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 4: Кадэты – Ляшчэня / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (галоўны рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 1997. С. 430.

[2] Алесь Белы. Ляцкія // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. С. 240.

[1]