Jakas

Stambus gyvūnas, kūno aukštis iki 2 m, ilgis iki 3,25 m, masė iki 1000 kg. Patelės smulkesnės. Kūnas ilgas su didele ketera, kojos trumpos. Kailio plaukai papilvėje labai ilgi ir beveik siekia žemę. Uodegos plaukai taip pat ilgi. Kailis juodas, snukio galas pilkšvas. Jauniems žvėrims ant nugaros būna siaura neryški pilkšva išilginė juosta. Ragus turi ir patinai, ir patelės. Patinų ragai užauga iki 95 cm ilgio, tarpas tarp jų siekia iki 90 cm. Ragų pamatai nukreipti į šonus, jie išlinksta į priekį ir aukštyn. Patelių ragai gerokai mažesni.

Minta skurdžia žoline augmenija, kerpėmis. Rujoja rugsėjo – spalio mėnesiais. Rujos metu tarpusavyje kovojantys patinai neretai sužeidžia vienas kitą. Nėštumas trunka 258 dienas. Gimsta vienas jauniklis, kuris kartu su motina būna apie metus. Lytiškai subręsta 1-3 metų, patinai 5 metų. Gyvena iki 25 metų.

Paplitęs Tibete. Išgyvena itin atšiauriomis klimatinėmis sąlygomis kalnuose iki 5,2 km aukščio virš jūros lygio. Laikosi nedideliais 100–10 individų būriais, seni patinai dažnai sutinkami ir pavieniui. N. Prževalskis, atradęs ir aprašęs šį žvėrį XIX a. pab., teigė stebėjęs didžiulius kelių šimtų jakų būrius.

Kadaise aukštuose Vidurio Azijos kalnuose gyveno didžiulės laukinių jakų bandos. Ilgą laiką gyvūnai buvo negailestingai naikinami ir šiuo metu laisvėje gyvenančių jakų populiaciją sudaro apie 10 000 indvidų. Saugomas Kinijoje (Tibete ir gretimose Tibeto plynaukštės provincijose, kuriose gyvena didžioji dauguma populiacijos) ir Indijoje (Ladake apie 100 individų populiacija), išnykęs Nepale, Butane. Kenčia nuo brakonieriavimo (vertinama jų mėsa), klajoklių-piemenų (poruojasi su naminiais jakais, pasitaiko nuosavybės niokojimo, žmonių sužalojimo atvejų, todėl prieš juos kartais kerštaujama). Medžiojamas tibeto vilkų, jaunikliai ir paliegę individai – rudųjų lokių, snieginių leopardų. Įrašytas į Tarptautinę raudonąją knygą.^[1]

Domestikuoti I tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Naminiai jakai laikomi Tibete, Mongolijoje, Tuvoje, Altajuje, Pamyre ir Tian Šanyje. Naudojami kroviniams pernešti, auginami mėsai, pienui ir vilnai. Gali kryžmintis su galvijais.

• Baleišis, R. Pasaulio kanopiniai žvėrys. Vilnius: Vilniaus Ekologijos institutas, 2009. 116 psl. ISBN 9986-443-36-9.