Helena Heinrichsonė
| Helena Heinrichsonė latv. Helēna Heinrihsone | |
|---|---|
| Gimė | 1948 m. lapkričio 21 d. Ryga |
| Veikla | latvių tapytoja |
| Alma mater | Latvijos dailės akademija |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
1987 m. VII Pabaltijo trienalės Vilniuje laureatė. | |
Helena Heinrichsonė (latv. Helēna Heinrihsone, 1948 m. lapkričio 21 d. Ryga) – latvių tapytoja.
Biografija
redaguoti1973 m. baigė Latvijos dailės akademiją Rygoje.
Kūryba
redaguotiNutapė portretų, peizažų, abstrakčių kompozicijų. Kūriniams būdinga sąlygiška dekoratyvi kompozicija, ryškių spalvų koloritas, apibendrintas grakščių linijų piešinys, simboliniai motyvai, paslaptinga nuotaika. Svarbiausi kūriniai: „Nuotaikos“ 1979 m., „Vidurdienį“ 1986 m., „Besišildantis prie ugnies. Liepsna“, „Krucifiksas“, abu 1995 m., „Skraidantys“ 2000 m., „Mirtis“ (2001 m.[1]
Nuo 1972 m. dalyvauja parodose; individualios parodos: Jūrmala 1976 m., Panevėžys 1983 m., Ryga 1988 m., 1990 m.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lijana Šatavičiūtė. Helena Heinrichsonė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 449 psl.