Hans Baldung

(Nukreipta iš puslapio Hansas Baldungas)

Hansas Baldungas (Hansas Baldungas Grynas, vok. Hans Baldung, 1484/85–1545 m.) – XVI a. vokiečių renesanso tapytojas ir grafikas.

„Vyro portretas“, tikriausiai Hanso Baldungo autoportretas, 1526 m.

Biografija

redaguoti

Hansas Baldungas gimė 1484 arba 1485 m. Švabijos Gmiunde, Viurtemberge. Jo giminės atstovai buvo išsilavinę, teisininkai ir daktarai. Hansas buvo vieninteliu, kuris iš šeimos ne��gijo universitetinio išsilavinimo. Jo tėvas 1492 m. persikėlė į Strasbūrą. Hansas Baldungas tikriausiai mokėsi pas vietos dailininkus. 1503 m. jis atvyko į Niurnbergą, kur pradėjo mokytis Diurerio dirbtuvėse. Jose jis buvo pramintas Grynu (Grien, t. y., „žaliuoju“), tikriausiai dėl savo mėgstamos žalios spalvos ar kad atskirti nuo kitų dirbtuvių mokinių, bendravardžių Hansų. Įmanoma, kad 1505−1507 m. Hansas Baldungas vadovavo Diurerio dirbtuvėms, kai meistras buvo išvykęs į Italiją. Dirbtuvėse buvo kuriami vitražai, graviūros ir ofortai. H. Baldungas su Diureriu išliko draugais visą gyvenimą.

1507 m. Halėje H. Baldungas gavo užsakymus dviem altoriniams paveikslams. 1509 m. grįžo į Strasbūrą, priėmė miesto pilietybę. Kitais metais vedė Margaretę Herlin, įstojo į vietos tapytojų gildiją ir atidarė nuosavas dirbtuves. Ant savo kūrinių jis pasirašinėjo monograma „HBG“. Dailininkas buvo vienas iš pirmųjų, pradėjusių naudoti chiaroscuro grafikoje. 1512 m. H. Baldungas Grynas persikėlė į Breisgau Freiburgą, kurio katedrai sukūrė daugiapanelinį (11 paveikslų) altorinį kūrinį (išlikęs vietoje). 1517 m. dailininkas grįžo į Strasbūrą, kuriame praleido visą likusį gyvenimą. Jis priklausė miesto tarybai ir buvo vienu iš turtingiausių Strasbūro gyventojų. Hansas Baldungas Grynas paliko apie 90 paveikslų ir altorinės tapybos kūrinių, 180 graviūrų ir iliustracijų, 350 piešinių. Dailininkas mirė 1545 m. rugsėjį Strasbūre.

Hansas Baldungas buvo vienu inovatyviausių to meto Vokietijos menininkų. Ankstyvojoje H. Baldungo kūryboje buvo ryški Diurerio įtaka, vėlyvuosiusoe kūriniuose jo kūriniai savo dvasia tapo artimesni M. Griunevaldo dailei, turėjo manierizmo bruožų. Dailininkas įvedė antgamtinių ir erotinių temų vaizdavimą į vokiečių dailę. Jis dažnai vaizdavo raganas. Vėlyvojoje kūryboje daugiausiai dėmesio skyrė sekuliariems vaizdavimo objektams paveiktas reformacijos.

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti