Giambologna

Žanas iš Bulonės (Jean de Boulogne) gimė 1529 m. Duė miestelyje Flandrijoje (dabar Prancūzija). Pirmuosius mokslus išėjo pas vietos skulptorių Žaką Dubrioką (Jacques Dubroecq). Kiti jaunystės faktai menkai žinomi. Apie 1550 m. Žanas atvyko studijuoti skulptūros į Romą. Joje susipažino su Mikelandželu. Vienas epizodas iš jo gyvenimo pasakojamas taip: esą Žanas parodė Mikelandželui vieną savo skulptūrėlę iš vaško. Mikelandželas paėmė ją, sulaužė ir iš gautų gabaliukų perlipdė naują. Mikelandželo patarimas jaunajam skulptoriui esą buvo toks: „išmok iš pradžių kurti formą, o tik po to dailinti“.

Apie 1552 m. Žanas pabuvojo Florencijoje, kur susipažino su jos valdytoju, Toskanos kunigaikščiu Kozimu I Medičiu. Greičiausiai pastarojo sūnaus Frančesko Medičio kvietimu galutinai apsistojo Florencijoje. Pirmas jo darbas, kuris jį išgarsino ir įtvirtino tarp vietos skulptorių, buvo apie 1560 m. projektas Neptūno fontanui Florencijoje (neišlikęs). Džambolonja konkurso nelaimėjo, tačiau dirbo prie laimėtojo Bartolomeo Ammannati projekto įgyvendinimo Sinjoros aikštėje. Maždaug iškart po to Žanas tapo Medičių dvaro oficialiu skulptoriumi, atlikinėjo darbus Medičių šeimos vilose ir pastatuose. Italijoje Žanas buvo pramintas Džambolonja – pravarde, kuri turėjo ryšį su jo tikruoju vardu, tačiau nežinančių buvo suprantama pagal itališką tradiciją, kaip Džovanis iš Bolonijos (Giovanni da Bologna).

Jau subrendusio skulptoriaus talentą rodo 1562 m. skulptūra „Samsonas nugali filistinietį“, kuri, manoma, buvo minėto fontano projekto dalis. Pirmąjį, iš tikro kapitalinį užsakymą Džambolonja gavo 1563 m. Bolonijoje, kur jam buvo patikėta sukurti Neptūno fontaną. Užsakovas Charles Borromeo taip norėjo pažymėti savo dėdės išrinkimą popiežiumi Pijumi IV. Darbą Džambolonja atliko iki 1567 m. Jame pavaizdavo dievą Neptūną. Postamento pusėse moterų skulptūrose pavaizduotos keturių upių alegorijos. Greitu laiku Džambolonja tapo garsiu skulptoriumi Europoje. Pasakojama, kad Medičiai nebeišleido jo iš Florencijos bijodami, kad menininką pasigrobs Romos popiežius arba Šv. Romos imperatorius.

Džambolonjos vėlesni darbai garsūs savo dinamiškumu ir judesio vaizdavimu. Stilistiškai Džambolonja buvo manieristas, buvo pažįstamas su Benvenutu Čeliniu. Tarp pažymėtinų darbų: „Florencijos triumfas prieš Pizą“ (iki 1575), „Merkurijus“ (1580), „Sabinės pagrobimas“ (1582), „Herkulis ir kentauras“ (iki 1600). Iš šių skulptūrų pati garsiausia yra „Sabinės pagrobimas“. Joje Džambolonja įgyvendino ambicingą sumanymą – pavaizduoti tris figūras judesyje, iškaltas iš vieno marmuro luito. Skulptūra neturi vieno reikšminio dėmesio taško, jos figūros sukasi spirale. Kaip ir kiti manieristai, skulptorius teikė pirmenybę įspūdžiui, teatrališkumui.

Džambolonja kūrė tiek marmuro, tiek bronzos skulptūras. Pastarosios buvo platinamos po visą Europą ir dažnai kopijuojamos dirbtuvės pameistrių. Apie 1587–95 m. Džambolonja sukūrė raito kunigaikščio Kozimo I Medičio skulptūrą Sinjoros aikštėje. Darbą daugiausia atliko pameistriai. Medičių užsakymu skulptorius sukūrė „Grotos Venerą“ (arba „Besimaudanti Venera“), „Okeano fontaną“ (1573 –76) Bobolio soduose Florencijoje ir kalnų dievo Apenino didžiulę alegorinę skulptūrą Pratoline prie Florencijos (1575–1581).

Džambolonja mirė 1608 m. rugpjūčio 13 d., palaidotas Santissima Annunziata bažnyčioje Florencijoje. Jo darbų, be paminėtų vietų, yra Bardželo muziejuje, Vekjo rūmuose, Villa di Castello prie Florencijos.

•  
  „Samsonas nugali filistinietį“ (apie 1562, Viktorijos ir Alberto muziejus, Londonas)
•  
  „Neptūno fontanas“ (apie 1570, Neptūno aikštė, Bolonija)
•  
  „Neptūno fontanas“, Neptūnas (apie 1570, Neptūno aikštė, Bolonija)
•  
  „Neptūno fontanas“, detalė (apie 1570, Neptūno aikštė, Bolonija)
•  
  „Kalnų dievas Apeninas“ (1575-81, Pratolinas, Florencija)
•  
  „Mieganti nimfa“ (Bode muziejus, Berlynas)
•  
  „Venera prausiasi“ (Ermitažas, Sankt Peterburgas)
•  
  „Grotos Venera“ (Bobolio sodai, Florencija)
•  
  „Kozimas I Medičis“ (iki 1595, Sinjoros aikštė, Florencija)
•  
  „Tritonas“ (Metropoliteno meno muziejus, Niujorkas)

• Giambologna WGA tinklalapyje)
• Apybraiža apie Giambologna Viktorijos ir Alberto muziejaus tinklalapyje
• Giambologna Encyclopaedia Britannica tinklalapyje