Drakonas

Charakteringiausias šiuo metu paplitęs drakono įvaizdis – roplys, dažniausiai turintis vieną arba kelias galvas, galintis alsuoti ir spjaudytis ugnimi. Jo kūnas padengtas žvynais, o linija nuo galvos iki uodegos apaugusi trikampio formos sustorėjimais – ataugomis. Drakonas dažniausiai turi sparnus ir skraido. Tačiau neretai drakonams priskiriami mitologijų gyvatiškos formos milžiniški padarai, kurie neskraido, tačiau turi roplio bruožų.

Būtent taip drakonai vaizduojami meniniuose filmuose, knygose, paveiksluose. Šiam įvaizdžiui formuotis daugiausiai įtakos turėjo Viduramžiais paplitęs Šv. Jurgio mitas, vaizduotas kronikose, religiniuose paveiksluose. Anot mito, Šv. Jurgis nugalėjęs drakonu (slibinu) pasivertusį Šėtoną.

Centrinėje ir Rytų Azijoje, priešingai nei Vakaruose, drakonas nelaikytas pikta lemiančiu padaru. Priešingai, jis laikytas taurumo, jėgos ir išminties simboliu. Tad dažniausiai vaizduojamas kaip viengalvis roplys, panašiais į krokodilo nasrais, nuo kurių nutįsę ūsai. Daugumoje paveikslų drakonai vaizduojami susirangę į spiralę, su mažyčiais sparnais arba visai be jų. Galūnės (kojos ar rankos) išaugusios šonuose. Niekada nevaizduojami stovintys ar vaikštantys žeme drakonai. Dar ir šiandien drakonas laikomas stiprybės, vienybės ir jėgos ženklu. Drakonas taip pat laikytas Kinijos imperatoriaus ženklu.

Kinų astrologijoje drakonas yra vienas iš zodiako ženklų. Anot astrologinių šaltinių, šio ženklo metais gimę žmonės neva esą stiprūs, ištvermingi, jų gyvenimas būsiąs sėkmingas.