Bronė Buivydaitė

Tėvams persikėlus, vaikystę nuo 1900 m. leido Anykščiuose. Nuo 1901 m. mokėsi savarankiškai ir pas daraktorių. 1911–1912 m. baigė Kaune „Saulės“ buhalterijos kursus. Dirbo prekyboje iš pradžių Kaune, paskui grįžusi į Anykščius. 1913–1915 m. su pagyrimu baigė Utenos keturklasės mokyklos 3 ir 4 klases.

Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją, kur 1915–1918 m. baigė sidabro medaliu lietuvių gimnazijos 8 klases, įgydama teisę studijuoti aukštojoje mokykloje. Voroneže jos mokytoja buvo Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, paskatinusi domėtis vaikų teatru ir kurti pjeses vaikams.

Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą, tačiau neturėdama lėšų toliau studijuoti 1918–1920 m. mokė lietuvių kalbos Skuodo progimnazijoje, 1920–1925 m. – Veiverių vidurinėje mokykloje. 1925–1934 m. mokytojavo Panevėžio mokytojų seminarijoje, kur subūrė dramos mėgėjų būrelį, režisavo apie 10 sceninių pastatymų. 1930 m. Panevėžyje B. Buivydaitė įsteigė Vaikų teatro draugijos skyrių, kuris 1931 m. jos spektaklio „Stebuklingoji radasta“ premjera atidarė Panevėžio vaikų teatrą.

Paskatinta kūrybinės sėkmės, 1934 m. B. Buivydaitė paliko pedagoginį darbą ir užsiėmė vien kūrybinės veikla, kuri buvo produktyviausia iki 1940 m. Po Antrojo pasaulinio karo iki 1948 m. ji mokytojavo Alytuje. Buvo priversta mesti darbą mokykloje ir slapstytis nuo tremties, nes buvo areštuotas ir ištremtas į Rusijos lagerį Karelijoje jos vyras. 1948 m. visam laikui grįžo į gimtuosius Anykščius, kur slėpėsi pas pažįstamus, slaugė sunkiai sergančią motiną. Karo ir pokario išgyvenimai pakirto sveikatą. Apie 1960 m. ėmė silpti regėjimas, kurio visiškai neteko 1980 m. Paskutiniuosius kūrinius parašė diktuodama savo sekretorei Rozalijai Klimašauskaitei, kurią nuo 1971 m. skyrė Aklųjų draugija. Iki paskutinių gyvenimo dienų dirbo.

Nuo 1957 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narė.

1927–1967 m. buvo ištekėjusi už pedagogo Juozo Mičiulio. Palaidota Anykščių senosiose kapinėse šalia artimųjų. Kapą ženklina paminklinis akmuo su portretiniu bareljefu ir epitafija: „Išėjau į šviesą, kad praregėčiau tiesą“.

B. Buivydaitė pradėjo rašyti gana anksti – mokydamasi Kaune. Jos eilėraščiai ir beletristika buvo spausdinami Vinco Mykolaičio-Putino redaguojamame žurnale „Ateities spinduliai“.

1921 m. išleido eilėraščių rinkinį „Vasaros šnekos“. Tai buvo pirmoji poetės moters knyga lietuvių literatūroje. Pasirašydama Tyrų Dukters slapyvardžiu, iš pradžių daugiau kūrė suaugusiems. Jiems skirtos penkios poezijos knygos, didelis romanas „Atversti lapai“, kuris buvo pirmasis lietuvių prozos kūrinys mokykline tematika.

Populiarumą B. Buivydaitė pelnė kūryba vaikams. 1936 m. gavo „Sakalo“ leidyklos premiją už apysaką „Auksinis batelis“. Vaikų literatūroje rašytoja pasireiškė pirmiausia kaip dramaturgė.

Ankstyviesiems eilėraščiams (rink. „Vasaros šnekos“ 1921 m., slapyvardis Tyrų Duktė) būdingas sentimentalus lyrizmas, romantinė pasaulėjauta. Kiti poezijos rinkiniai: „Anykščių baladės“ (1930 m.), „Skudučiai“ (1931 m.), „Po žilvičiais“ (1933 m.), „Karklo švilpa“ (1972 m.). Parašė pjesių pasakų („Mėlynas drugelis“ 1927 m., „Stebuklingoji radasta“ 1934 m. 2 leid. 1957 m.), eiliuotų pasakų (rink. „Pagiry maža trobelė“ 1940 m.). Prozos kūriniuose vaizdavo mokinių gyvenimą (romanas „Atversti lapai“ 1934 m., apysaka „Trys bičiuliai“ 1937 m., 1957 m.), subtiliai atskleidė vaiko vidinį pasaulį (apys. Auksinis batelis“ 1936 m., 1984 m.); jie pasižymi poetiškumu, dorinių vertybių aukštinimu. Parašė autobiografines apysakas „Pro vaikystės langą“ (1969 m.) ir „Vargai vartus kilnoja“ (1982 m.).^[1]

Bendradarbiavo kultūriniuose žurnaluose: „Skaitymuose“, „Tautos vaire“, „Klaipėdoje“, „Ateities spinduliuose“, „Žiniose“, „Panevėžio balse“. Daug jos kūrybos buvo išspausdinta „Naujojoje vaidilutėje“, „Naujojoje Romuvoje“, „Židinyje“, dienraščiuose.

B. Buivydaitės name 1984–1990 m. buvo įrengtas rašytojos memorialinis kambarys, o 1990 m. atidarytas jos memorialinis muziejus – A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus filialas, įrengta memorialinė lenta (aut. – Jonas Tvardauskas, 1990 m.). Sodyboje įkurtas ir plečiamas mažosios skulptūros sodas, čia rengiamos vaikų literatūros šventės, vaidinami rašytojos kūriniai, veikia anykštėnų kūrybos knygynėlis "Auksinis batelis".

B. Buivydaitės gimtasis namas Svėdasuose paženklintas atminimo lenta (1990 m.), jos vardu Svėdasuose pavadinta gatvė prie gimtojo namo. Įrengta ekspozicija Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje.

Knygos:

1. Anykščių baladės.- Kaunas, 1930.- 55 p.: iliustr.
2. Vasaros šnekos: [eilėraščiai].- Vilnius, 1931.- 82 p.
3. Skudučiai: [eilėraščiai].- Panevėžys, 1933.- 119 p.
4. Atversti lapai: romanas iš mokytojų gyvenimo.- Panevėžys, 1934.- 320 p.
5. Po žilvičiais: [eilėraščiai].- Kaunas: Sakalas, 1939.- 103 p.
6. Pro vaikystės langą: [atsiminimai].- Vilnius: Vaga, 1969.- 401 p.
7. Vargai vartus kilnoja: autobiografinė apysaka.- Vilnius: Vaga, 1982.- 237 p.
8. Pro vaikystės langą: [apysaka] / red. V. Giedrienė, A. Šlepetytė.- Vilnius: Lietuvos aklųjų d-jos l-kla, 1983.
9. Pro vaikystės langą: poezija, proza, dramaturgija / sudarė J. Linkevičius.- Vilnius: Vyturys, 1995.- 503 p

Knygos vaikams:

1. Mėlynas drugelis: [pjesė].- Panevėžys, 1927.- 32 p.
2. Stebuklingoji radasta: [pjesė].- Panevėžys, 1934.- 43 p.
3. Stebuklingoji radasta: [pjesė] / dail. R. Gabrėnaitė.- Vilnius, 1957.- 64 p.
4. Pagiry maža trobelė: Liaudies pasakos eilėmis / dail. V. S. Stančikaitė.- Kaunas: Šviesa, 1940.- 62 p.
5. Lapė gudragalvė: pasaka vaikų teatrui.- Panevėžys, 1935.- 28 p.
6. Auksinis batelis: apysaka / dail. D. Tarabildaitė.- Kaunas: Sakalas, 1937.- 198 p.
7. Auksinis batelis: apysaka / dail. V. Banys.- Vilnius, 1957.- 164 p.
8. Auksinis batelis: apysaka / dail. N. Klišiūtė.- Vilnius: Vaga, 1984.- 304 p.
9. Auksinis batelis: apysaka / red. S. Ingaunytė.- Vilnius: Lietuvos aklųjų d-jos l-kla, 1985.
10. Trys bičiuliai: apysaka / dail. D. Tarabildaitė.- Kaunas: Sakalas, 1937.- 198 p .
11. Trys bičiuliai: apysaka / dail. B. Demkutė.- Vilnius, 1957.- 171 p.
12. Karklo švilpa: eilėraščiai / dail. B. Demkutė.- Vilnius: Vaga, 1972.-72 p.
13. Karklo švilpa: [eilėraščiai, eiliuota pasaka „Pupa ir seneliai“] / red. S. Ingaunytė, S. Tamulionienė.- Vilnius: Lietuvos aklųjų d-jos l-kla, 1979.- 83 p.
14. Pavasario lašai: [eilėraščiai] / dail. N. Klišiūtė.- Vilnius:Vyturys,1985.-111 p.

• B. Buivydaitė Anykštėnų biografijų žinyne
• Personalijų žodynas: B. Buivydaitė