Augustavo valsčius

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, kita dalis kaimų priklausė iki 1569 m. Liublino unijos. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį valsčius buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Dalis valsčiaus kaimų priklauso 1919–1954 m. egzistavusiam Kalino valsčiui. 1975–1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Pagal 2002^[1] metų duomenis valsčiaus plotas yra 266,52 km², iš kurių:

• ariama žemė: 59 %
• miškai: 31 %
• vandens telkiniai: 10 %

Valsčius sudaro 16,07 % Augustavo apskrities.

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2008 metais surinktus duomenis:^[2]

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1251,33 zlotai.^[3]

2002 m. gyveno 6 803 žmonės:^[4]

• Lenkai – 98,6 % (6 711);
• Rusai – 0,66 % (45);
• Kiti – 0,69 % (47).

Bernatkiai, Bialobžegai, Buras, Chomontovas, Čarnucha, Čerkesai, Gabove Grondai, Gliniskai, Grabava, Grabavos Kolonija, Gurai, Jablonskai, Jeziorkai, Jonava, Kalinas, Kalinas BSD, Komašuvka, Mazurkai, Mėta I, Mėta II, Mėtos Palivarkas, Mikolajuvekas, Nadavkai, Obuchovizna, Osovi Grontas, Ponižiai, Poselaniai, Promiskai, Pruska Mala, Pruska Velka, Rutki Novai, Rutki Starai, Stučanka, Šviderekas, Topiluvka, Turuvka, Tvardi Rugas, Ušciankai, Žarnava I, Žarnava II, Žarnava III, Želonė ir Žepiskiai.

Dalis valsčiaus teritorijos yra Augustavo girioje ir Augustavo girininkijoje. Valsčiuje yra Bžozovų Grondo, Kalino ežero ir Senosios Rūdos draustiniai. Valsčiuje teka Mėtos ir Rospudos upės bei Augustavo ir Bistros vandens kanalai.

• Augustavo Rospudas (1,04 km²);
• Baltis (4,8 km²);
• Kalinas (2,84 km²);
• Mėta (4 km²);
• Sainas (5,22 km²);
• Studzieničnė (2,501 km²).