Šaltalankis

Hippophae

Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Erškėčiažiedžiai ( Rosidae)
Šeima:	Žilakrūminiai ( Elaeagnaoceae)
Gentis:	Šaltalankis ( Hippophae)

Šaltalankis (Hippophae) – žilakrūminių (Elaeagnaoceae) šeimos augalų gentis.

Pavadinimas kildinamas iš graikų k. žodžių hippos – arklys ir paeas – žvilgantis; augalo uogos vartotos gyvulių parazitams naikinti.

Tai dvinamiai krūmai, kurie auginami kaip dekoratyviniai augalai gyvatvorėms, taip pat sodinami smėlynams, pylimams sutvirtinti. Šaltalankis – vaistinis augalas. Jo vaisiai ir iš jų spaudžiamos sultys naudojamos imunitetui stiprinti. Aliejus, kuris išgaunamas iš sėklų, vartojamas farmacijos, kosmetikos pramonėje, taip pat kaip maisto papildas. Vaisių minkštime yra organinių rūgščių, cukrų, daug vitaminų, sėklose – aliejaus.^[1]

Šaltalankio gentyje skiriamos šešios rūšys ir devyni porūšiai, kurių dauguma auga Azijoje. Tik viena rūšis dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides) paplito plačiai Europoje. Į Baltijos teritoriją ši rūšis pateko pieš 7000 metų.^[2]^[3]

Paplitimo arealas
Krūmas
Uogos

Išnašos

↑ Šaltalankis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
↑ Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas Mokslo darbai. 2013 (4) 9. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282. PDF Archyvuota kopija 2021-06-23 iš Wayback Machine projekto.
↑ Distribution of the sea-buckthorns (genus Hippophae), based on Silvester WB. (1977). "Dinitrogen fixation by plant associations excluding legumes." in Hardy RFW, Gibson AH (ed.), A Treatise on Dinitrogen Fixation. Section IV: Agronomy and Ecology. John Wiley and Sons, New York, p. 141–190.

[1] Šaltalankis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013

[2] Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas Mokslo darbai. 2013 (4) 9. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282. PDF Archyvuota kopija 2021-06-23 iš Wayback Machine projekto.

[3] Distribution of the sea-buckthorns (genus Hippophae), based on Silvester WB. (1977). "Dinitrogen fixation by plant associations excluding legumes." in Hardy RFW, Gibson AH (ed.), A Treatise on Dinitrogen Fixation. Section IV: Agronomy and Ecology. John Wiley and Sons, New York, p. 141–190.

[1]