Čečėnų kalba
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Čečėnų kalba Нохчийн мотт | |
| Kalbama | Rusija (Čečėnija, Dagestanas, Ingušija), Gruzija, Turkija, Kazachija ir kt. |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | ~1 500 000 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | Šiaurės rytų Kaukazo nachų čečėnų |
| Rašto sistemos | kirilica |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba |  Čečėnija Dagestanas |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | ce |
| ISO 639-2 | che |
| ISO 639-3 | che |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
 Vikipedija Čečėnų kalba | |
Čečėnų kalba (Нохчийн мотт) – Šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai priskiriama kalba, vartojama čečėnų, gyvenančių Rusijoje (daugiausia Čečėnijoje ir Dagestane) bei gausios diasporos už Rusijos ribų. Kalbančiųjų skaičius – apie 1,5 mln. žmonių (Rusijoje – 1,36 mln.). Tai viena iš oficialių Čečėnijos ir Dagestano kalbų.
Kalba priklauso Šiaurės Kaukazo kalbų šeimos nachų šakai ir yra artima ingušų bei bacbų kalboms.
Tarmės
redaguotiČečėnų kalba turi daug gan skirtingų tarmių, patarmių ir šnektų: akchių, čiantų, čiabarlojų, mialchų, nochčmachachojų, orcchojų, šarojų, šuotojų, terlojų. Gruzijoje vartojama kistinų tarmė gerokai skiriasi nuo Rusijos čečėnų tarmių.
Fonetika
redaguotiKalba turi labai sudėtingą fonetinę sistemą: trumpieji, ilgieji, umliautiniai balsiai, dvibalsiai, tribalsiai, nazalizacija, yra apie 40-60 priebalsių.
Raštas
redaguotiPirmieji žinomi čečėniški užrašai surašyti gruzinu raštu. Nuo XVIII a. kalba pradėta užrašinėti arabų raštu. 1925–1938 m. galiojo lotyniška abėcėlė, o nuo 1938 m. – kirilica. 1992 m. Ičkerijos čečėnų respublika oficialiu raštu paskelbė lotynišką raidyną, tačiau šis projektas platesnio populiarumo nesulaukė.