Nikolajus Miaskovskis
| Nikolajus Miaskovskis rus. Николай Яковлевич Мясковский | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1881 m. balandžio 20 d. Modlinas prie Varšuvos  Rusija
|
| Mirė | 1950 m. rugpjūčio 8 d. (69 metai) Maskva  Sovietų Sąjunga
|
| Palaidotas (-a) | Novodevičės kapinėse |
| Veikla | Rusijos kompozitorius, muzikos kritikas, pedagogas |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Nikolajus Miaskovskis |
Nikolajus Miaskovskis (rus. Николай Яковлевич Мясковский, 1881 m. balandžio 20 d. Modlinas prie Varšuvos – 1950 m. rugpjūčio 8 d. Maskva, palaidotas Novodevičės kapinėse) – Rusijos kompozitorius, muzikos kritikas, pedagogas.
Biografija
redaguoti1911 m. baigė Sankt Peterburgo konservatoriją, A. Liadovo klasę. 1940 m. menotyros daktaras.
1919–1930 m. valstybinės muzikos leidyklos Maskvoje redaktorius. Nuo 1921 m. Maskvos konservatorijos dėstytojas, profesorius.
Mokiniai: Aramas Chačaturianas, Dmitrijus Kabalevskis, Vano Muradelis.
Kūryba
redaguotiSukūrė 2 kantatas (1942 m., 1947 m.), 27 simfonijas (1908–1949 m.), 3 simfonijetes, simfoninę poemą „Alastoras“ (1913 m.), simfoninių uvertiūrų, tarp jų – „Patetinė“ (1947 m.), koncertus smuikui ir orkestrui (1938 m.), violončelei ir orkestrui (1944 m.), 13 styginių kvartetų (1930–1949 m.), sonatas smuikui ir fortepijonui (1947 m.), violončelei ir fortepijonui (1911 m., 1948 m.), 9 sonatas fortepijonui (1909–1949 m.), pjesių, dainų, daugiau kaip 100 romansų. Geriausieji kūriniai emocingi, melodika daininga.[1]
Įvertinimas
redaguoti- 1941 m. – pirmo laipsnio Stalino premija
- 1946 m. – pirmo laipsnio Stalino premija
- 1946 m. – pirmo laipsnio Stalino premija
- 1950 m. – antro laipsnio Stalino premija
- 1951 m. – pirmo laipsnio Stalino premija
- 1946 m. – TSRS liaudies artistas
- 1946 m. – Lenino ordinas
- 1950–1989 m. N. Miaskovskio vardu vadinosi Uralo styginių kvartetas
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Adeodatas Tauragis. Nikolajus Miaskovskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 19 psl.